ISTORIJA

Lietuvos istorija

Lietuvos TSR istorija (4 tomai)

Keturiuose tomuose pateikiamas LTSR Mokslų Akademijos parengtas ir 1957-1975 m. išleistas Lietuvos istorijos nuo seniausiųjų laikų iki 1958 m. bendrasis kursas (pradžioje numatyti 3 t., vėliau išleistas ir 4-as). Glaustai ir aiškiai, bet tuo pačiu išsamiai ir visapusiškai išdėstoma Lietuvos ir lietuvių tautos istorija, remiantis marksistinio visuomenės mokslo metodologija. Greta turtingos faktinės informacijos – rimta ir pagrįsta analizė, leidžianti suvokti visuomenių istorijos dėsningumus, gilumines istorinių įvykių bei reiškinių priežastis. Šios knygos itin aktualios jaunajam mūsų laikų skaitytojui tuo, jog sudaro iš tiesų vertingą alternatyvios informacijos šaltinį dabartiniams mokykliniams ir universitetiniams vadovėliams, kuriuose, gindami valdančiosios klasės interesus, siekdami iš istorijos puslapių ištrinti lietuvių liaudies revoliucinės kovos istoriją bei tradicijas, apšmeižti revoliucijos lyderius ir Tarybų valdžią, o tuo pačiu ir pateisinti esamą santvarką, istorikai ir akademikai nesigėdija ciniškai klastoti Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos faktus.

Lietuvos TSR istorija (I tomas). Lietuvos ir lietuvių tautos istorija nuo seniausiųjų laikų iki 1861 m. baudžiavos panaikinimo. Tarp kitų, aptariamos ir šios žymios temos: esamų šalies geografinių ir klimatinių sąlygų susiformavimas ledynmečiu, pirmųjų gyventojų; pirmykštės bendruomenės raida ir vergovinės santvarkos užuomazgos, klasių kovos vystymasis; feodalizmas, lietuvių tautybės susidarymas ir kovos su kryžiuočiais; baudžiavos įsigalėjimas; LDK ir ATR istorija, ATR padalijimai ir Lietuvos įjungimas į carinę Rusijos imperiją; 1831 ir 1863 m. sukilimai; baudžiavinių santykių smukimas ir kapitalistinio vystymosi pradžia. Atsisiųsti.

Lietuvos TSR istorija (II tomas). Lietuvos ir lietuvių tautos istorija nuo baudžiavos panaikinimo 1861 m. iki buržuazinės-demokratinės 1918 m. Vasario revoliucijos Rusijoje. Paaiškinamas 1863 m. sukilimas, kaip pralaimėjusi, bet didelę reikšmę socialinio ir nacionalinio išsivadavimo judėjimui įgijusi demokratinė valstiečių revoliucija. Žymus dėmesys skiriamas ir 1905 m. revoliucijai, jos pralaimėjimą sekusiam reakcijos laikotarpiui; Lietuvos padėčiai Pirmojo pasaulinio karo metu. Nušviečiami pagrindiniai to laikotarpio Lietuvos istoriniai procesai – kapitalistinių santykių ir kaimo buržuazijos susiformavimas iki XIX a. galo ir greta ėjęs lietuvių, kaip nacijos, susiformavimas bei darbininkų judėjimo iškilimas, pirmieji revoliucinės socialdemokratijos žingsniai. Atsisiųsti.

Juozas Žiugžda. Rinktiniai raštai (2 tomai)

1986 m. dvejais tomais išėjusiame tarybinio lietuvių istoriko, akademiko, J. Žiugždos raštų rinkinyje pateikiami įvairūs jo straipsniai ir veikalai Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos klausimais. Darbai parašyti remiantis gausia faktine informacija ir marksistine metodologija. Pažintis su J. Žiugždos raštais gali padėti ne vienam istorinės tiesos beieškančiam žmogui, ypatingai jaunuoliui, prie jos prieiti. Ypatingai rekomenduojame studijuoti greta „Lietuvos TSR istorijos“ 4 tomų.

Pirmasis tomas apima laikotarpį nuo Lietuvos valstybės susidarymo iki Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos.  Į tomą įtraukti įvairias temas liečiantys istoriko darbai: viduramžių Lietuvos valstybės susidarymas, lietuvių kovos su kryžiuočiais, katalikų bažnyčios ekspansija ir grobikiški siekiai rytų Europoje; 1863 m. valstiečių sukilimas Lietuvoje, V. Kudirka, J. Basanavičius ir lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas XIX a. gale.; socialinės-politinės minties Lietuvoje raida, rusų-lietuvių tautų tarpusavio santykiai, pagaliau, ir K. Markso bei V. Lenino pažiūros kai kuriais Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos klausimais. Atsisiųsti.

Antrasis tomas įtraukia J. Žiugždos straipsnius apie Lietuvos revoliucinį darbininkų judėjimą, kovą už Tarybų valdžią 1918-1919 metais, gyvenimą tarpukario buržuazinėje Lietuvos respublikoje iki ir po 1926 m. fašistinio perversmo; 1940 m. socialistinę revoliuciją Lietuvoje. Taip pat ir žymiojo istoriko darbai apie iškilius lietuvių tautos visuomenės ir kultūros veikėjus – S. Daukantą, J. Biliūną ir kitus. Tome pateikiamuose J. Žiugždos straipsniuose taip pat nemažai dėmesio skiriama ir kovingai polemikai su Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos klastojimu buržuazinėje istoriografijoje: pradedant kova su kryžiuočiais, baigiant 1918 m. įvykiais Lietuvoje ir vadinamuoju 1941 m. birželio 23 d. sukilimu.  Atsisiųsti.

R. Varakauskas. „Didvyriškieji Pilėnai“. Prieš daugelį šimtmečių formavosi lietuvių tauta, viduriniais amžiais skirtingoms baltų gentims telkiantis į bendrą kovą prieš gimtąją žemę užpuolusius, į ją bei jos šeimininkų laisvę ir gyvenimą besikėsinusius kryžiuotiškuosius grobikus. Tik kruvina kova prieš įsibrovėlius iš  Vakarų, mūsų protėviai apgynė tėvynę ir išsaugojo savo teisę gyventi ir kurti Lietuvoje. Vienas žymiausiųjų šios šventos kovos epizodų – 1336 m. Pilėnų tragedija, kuomet lietuviai, kunigaikščio Margirio (Margio) vadovaujami, narsiai, iki paskutinio žmogaus ir kraujo lašo, gynė Punios piliakalnį, verčiau rinkdamiesi mirtį, nei išdavystę ar vergavimą. Tai – vienas skaudžiausių, bet tuo pačiu ir kilniausių įvykių lietuvių tautos istorijoje. Todėl, atmindami Pilėnus ir jų gynėjų auką už mūsų šalį, perleidžiame 1969 m. leidimo R. Varakausko brošiūrą – „Didvyriškieji pilėnai“ – joje populiariu stiliumi duodami pagrindiniai faktai apie Pilėnų gynėjų likimą. Atsisiųsti.

Buržuazinė Lietuva“ – vienas paskutiniųjų V. Kapsuko veikalų, parašytas 1933-1934 m., sudaro bendrą socialinių-ekonominių bei politinių vasario 16-osios Lietuvos respublikos realijų apžvalgą ir marksistinę jų analizę. Autorius ryškiai ir įtikinamai parodo pirmųjų 13-os tarpukario buržuazinės Lietuvos gyvenimo metų vaizdą, gausia faktine medžiaga atskleidžia žiaurų darbo žmonių išnaudojimą, jų skurdą ir vargą, aštrėjusius socialinius prieštaravimus ir klasinę kovą; paneigia skambų „nepriklausomybės“ mitą. Dabartinį knygos aktualumą galime suvokti dvejopai: pirma – lietuviškoji buržuazinė ideologija remiasi naivia pasaka apie tariamą „nepriklausomosios“ tarpukario Lietuvos klestėjimą, kuri čia faktais paneigiama; antra – ir dabar, kaip tada, gyvename kapitalizme, tad daug kur galima įžvelgti paralelių su šiandiena. Verta skaityti visiems, besidomintiems istoriją, norintiems teisingai suvokti pirmosios Lietuvos buržuazinės respublikos ir apskritai XX a. Lietuvos istoriją. Atsisiųsti.

Lietuva Antrojo pasaulinio karo metu

B. Urbanavičius. „Liaudies keršytojai“. Mokymo įstaigose visi būsime girdėję naivius pasakojimus apie „partizanais“ vadinamus pokario miškinius ir labai abejotinus jų „žygdarbius“. Bet retas kuris šiuolaikinės Lietuvos jaunuolis bus susipažinęs su tikrųjų Lietuvos partizanų-patriotų, kovojusių prieš realią, lietuvių tautai išnykimu grėsusią hitlerinę okupaciją, istorija. Ši knyga – pasižymėjusio lietuvių tarybinio partizano Broniaus Urbanavičiaus prisiminimai – duoda puikią progą su šia istorija susipažinti iš pirmų lūpų. Knygos puslapiuose – pasakojimas apie vokiškosios okupacijos metais veikusį antifašistinį pogrindį bei ginkluotą tarybinių partizanų patriotinę kovą už Lietuvos socialinį ir nacionalinį išsivadavimą nuo fašistinės priespaudos, už patį fizinį lietuvių tautos išlikimą. Atsisiųsti.

Molotovo-Ribentropo paktas XX amžiaus geopolitinių procesų kontekste. 2009 m. Vilniuje įvykusios tarptautinės konferencijos medžiaga, kurioje pranešėjai atskleidžia tikruosius istorinius faktus, slepiamus ar iškraipomus dabar nuo mokyklos suolų iki universitetų auditorijų visiškai įsigalėjusios istorijos falsifikavimo mašinos. Knyga išėjo 2 kalbomis, lietuvių ir rusų; čia skaitmeninė kopija pateikiama tik lietuviškojo varianto su dokumentų iliustracijomis. Naudinga studijuojantiems tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo istoriją. Atsisiųsti.

Lietuvos revoliucinio judėjimo istorija

R. Šarmaitis. „Lietuvos revoliucionieriai“ (1988).  Knyga „Lietuvos revoliucionieriai“ – tarybinio lietuvių istoriko, ilgamečio partinio veikėjo ir idėjinio komunisto, LKP „metraštininku“ praminto Romo Šarmaičio biografinių straipsnių apie skirtingus Lietuvos komunistinio judėjimo veikėjus – rinkinys. Vincas Mickevičius-Kapsukas, Zigmas Aleksa-Angarietis, Karolis Požėla, Antanas Sniečkus – dėmesys skiriamas šių bei daugybės kitų veikėjų biografijoms. Knyga – lyg nedidelė enciklopedija apie žymiausiųjų Lietuvos revoliucionierių komunistų gyvenimus. Šiuo požiūriu ji turėtų būti itin įdomi norintiems susipažinti su LKP ir jos lyderių istorija, jų kova už Lietuvos liaudies socialinį ir nacionalinį išsivadavimą. Atsisiųsti.

J. Žiugžda. „Antanas Mackevičius: 1863-1864 metų sukilimo reikšmė lietuvių tautos istorijoje“ (1972). Tarybinio lietuvių istoriko J. Žiugždos knyga apie vieną žymiausiųjų Lietuvos nacionalinio išsivadavimo veikėjų, revoliucinį demokratą A. Mackevičių ir jo vadovauto 1863-1864 m. sukilimo reikšmę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijoje. Skirtingai nei buržuazinėje istoriografijoje, čia aiškiai nušviečiami objektyvūs faktai, parodoma, kad A. Mackevičius kovojo ne prieš rusų ar kurią nors kitą tautą, o prieš carizmą ir, tuo pačiu, prieš valstiečius slėgusįjį dvarininkų jungą; parodomi ir glaudūs idėjiniai ryšiai tarp sukilimo lyderių bei tuometinių rusų revoliucionierių su N. Černyševskiu priešakyje. Rekomenduojame skaityti nagrinėjantiems Lietuvos istoriją carizmo laikotarpiu apskritai 1863-1864 m. sukilimą bei A. Mackevičiaus biografiją konkrečiai. Atsisiųsti.

V. Merkys. „Narodnikai ir pirmieji marksistai Lietuvoje“ (1967). Šioje knygelėje istorikas Vytautas Merkys nušviečia XIX a. antrojoje pusėje veikusiųjų Lietuvos revoliucionierių, atskirų veikėjų, ratelių bei organizacijų, istoriją. Pradedama nuo narodnikų (rusų k. – liaudininkų), kurių pagrindinis idėjinis įkvėpėjas buvo N. Černyševskis, veikimo Lietuvos, kaip Rusijos imperijos sudėtinės dalies, buržuazinio-demokratinio judėjimo metu. Aprašoma ir išnagrinėjama geriausias narodnikų revoliucinės kovos tradicijas perėmusiųjų pirmųjų Lietuvos marksistų – revoliucinių socialdemokratų – su L. Janavičiumi priešakyje, idėjinė, propagandinė ir organizacinė veikla; revoliucinio darbininkų judėjimo užuomazgos XIX a. gale. Puikus žinių šaltinis, norintiems susipažinti su Lietuvos liaudies revoliucinės kovos tradicijomis, marksistinio judėjimo Lietuvoje istorinėmis ištakomis. Atsisiųsti.

V Kapsukas. „Pirmoji Lietuvos Proletarinė revoliucija ir tarybų valdžia“ (1934). Lietuvos Leninu tituluojamas revoliucionierius, Lietuvos Komunistų Partijos lyderis, Vincas Mickevičius-Kapsukas, šioje knygoje pateikia istoriją apie Pirmąją Lietuvos Proletarinę revoliuciją 1918-1919 m., išryškina jos priežastis, LKP laimėjimus, o tuo pačiu ir klaidas. Įtikinamai parodo, kad pagrindinė revoliucijos pralaimėjimo ir buržuazijos įsigalėjimo Lietuvoje priežastis buvo milžiniška užsienio imperialistų (Vokietijos, Prancūzijos) teikta parama buržuazinei Lietuvos valdžiai, kuri tuo metu valdė tik mažąją dalį šalies teritorijos. Parašyta nesudėtingu stiliumi, todėl galime rekomenduoti skaityti ir pradedantiems studijuoti šį Lietuvos istorijos tarpsnį. Atsisiųsti.

Z. Angarietis. „LKP įsikūrimas ir Proletarinė revoliucija Lietuvoje“ (1935).  Žymus revoliucionierius, vienas pirmųjų lietuvių komunistų ir Lietuvos Kompartijos steigėjų, Zigmas Aleksa-Angarietis šioje monografijoje pasakoja apie pirmąją Lietuvos Proletarinę revoliuciją, vykusią 1918-1919 m., analizuodamas jos prielaidas bei pralaimėjimą lėmusius faktorius; kritiškai apžvelgia tiek praeities laimėjimus, tiek ir klaidas. Knyga labai naudinga studijuojantiems LKP ir Lietuvos revoliucinio judėjimo istoriją, bet iš skaitytojo gali pareikalauti bent jau bendrų pagrindinių istorinių bei teorinių žinių.   Atsisiųsti.

B. Vaitkevičius. „Socialistinė revoliucija Lietuvoje 1918-1919 metais“.  Visi būsime girdėję apie 1918 m. vasario 16 d. ir formalią nepriklausomybę deklaravusią buržuazinę Lietuvos respubliką, neva išreiškusią lietuvių tautos valią. Bet kiek šiuolaikinių jaunuolių žinos apie 1918-1919 m. Lietuvoje vykusią socialistinę revoliuciją? Apie komunizmą, buvusį nė jokio rusišku importu, o iš pačios Lietuvos visuomenės gelmių išaugusia politine ir socialine jėga. Šioje tarybinio lietuvių istoriko B. Vaitkevičiaus knygoje – išsami, turtinga faktine ir dokumentine medžiaga pagrįsta Pirmosios Lietuvos Proletarinės Revoliucijos studija. Rekomenduojame skaityti norintiems įsigilinti į tikrąją Lietuvos istoriją Pirmojo pasaulinio karo atomazgos metu; nagrinėjantiems Lietuvos revoliucinio judėjimo istoriją. Atsisiųsti.

A. Bulota. „Ten, už kalnų, Ispanija“. 1936-1939 m. Ispanijoje vykęs pilietinis karas tarp kairiųjų respublikonų ir generolo Franko fašistinių gaujų tapo tuometės Europos politikos kovos arena. Kol fašistinės Italija ir Vokietija siuntė karines pajėgas Ispanijos reakcionieriams remti, į kovą respublikonų pusėje stojo tarptautiniai savanorių būriai, savo gretose proletarinio internacionalizmo pagrindais vieniję iš skirtingų žemės kampų suvažiavusius komunistinio ir darbo žmonių judėjimo veikėjus. Antifašistinių kovotojų gretose būta ir lietuvių. Apie tai – lietuvių revoliucinio veikėjo, savu laiku išgarsėjusio nepavykusiu atentatu prieš fašistinį ministrą Voldemarą – A. Bulotos knygoje „Ten, už kalnų, Ispanija“. Atsisiųsti.

Tarptautinio komunistinio judėjimo istorija

Dž. Ridas. „10 dienų, kurios sukrėtė pasaulį“. Knygoje amerikiečių rašytojas komunistas Dž. Ridas pasakoja apie Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos įvykius, kuriuos, pats būdamas tarp bolševikų Petrograde, regėjo iš arti. Šis pasaulinio garso, į daugelį kalbų išverstas veikalas – tai pirmasis užsienio literatūros kūrinys, paskelbęs tiesą apie Spalio įvykius, didvyrišką Rusijos liaudies kovą už socialinį ir nacionalinį išsivadavimą nuo kapitalistinės vergijos jungo. Puiki medžiaga, norintiems susipažinti su Didžiojo Spalio įvykiais, studijuojantiems tarptautinio komunistinio judėjimo bei Tarybų Sąjungos istoriją.  Atsisiųsti.

K. Kalčevas. „Dimitrovas – darbininkų klasės sūnus“. Bulgarų komunistinio judėjimo veterano, visuomenės ir kultūros veikėjo, Kameno Kalčevo parašyta trumpa legendinio revoliucionieriaus, Kominterno lyderio ir pirmojo socialistinės Bulgarijos vadovo, Georgijaus Dimitrovo, biografinė apybraiža. Knyga leidžia paprasta, beletristine forma susipažinti su G. Dimitrovo gyvenimo istorija: jaunyste ir įsitraukimu į darbininkų judėjimą; revoliucinę kovą Bulgarijoje, po to sekusį gyvenimą Tarybų Sąjungoje ir Vokietijoje, darbą Kominterne; garsiąją Reichastago padegimo bylą ir t. t. Rekomenduojama visiems, norintiems įgyti bendras žinias apie šios žymios istorinės asmenybės biografiją. Atsisiųsti.

V. Kulbakinas. „Ernstas Telmanas“. 1962 m. lietuviškai išėjusi, iš rusų kalbos versta brošiūra „Ernstas Telmanas“ – tai trumpa tarpukario metais Vokietijos Kompartijai vadovavusio revoliucionieriaus komunisto E. Telmano biografinė apybraiža. Tai – pasakojimas apie žmogų, iš paprasto darbininko tapusiu revoliucionieriumi profesionalu, ginkluotų sukilimų lyderiu, o galiausiai, ir savo šalies darbo žmonių kovos už socialinį ir nacionalinį išsivadavimą vadu. E. Telmano gyvenimo istorija – nuo gyvenimo Hamburgo darbininkų kvartaluose ir tarnybos Pirmojo pasaulinio karo tranšėjose, iki masinės marksistinės partijos sukūrimo ir sunkių išmėginimų fašistinės Vokietijos kalėjime. E. Telmano valios ir plieninės jo dvasios jėgos negalėjo palaužti nė ilgametis kalinimas, nė fiziniai ir psichologiniai kankinimai. Nepalūžo jis ir mirties akivaizdoje, likdamas nemirtingu kovingumo ir ištikimybės kilniems komunizmo idealams pavyzdžiu. Atsisiųsti.

Reportažas su kilpa ant kaklo. Julius Fučikas, čekų tautos sūnus, žymus tarptautinio komunistinio judėjimo veikėjas, Antrojo pasaulinio karo metu savo tėvynėje dirbęs pogrindinį politinį darbą, 1942 m. balandžio 4 d. patenka į gestapininkų nelaisvę. 1943 m. rugsėjo 8 d. hitlerinių okupantų nužudomas. Drąsiai ir principingai stojęs prieš fašistinius teismus, sukąstais dantimis iškentęs bjauriausius mušimus, kankinimus ir pažeminimus, jis nepalūžo. Kovotojas iki paskutinio atodūsio lieka ištikimas savo tautai, didingiems marksizmo-leninizmo idealams. Priešais jus esanti knyga – „Reportažas su kilpa ant kaklo“ – tai J. Fučiko užrašai iš nacistinių kalėjimo kamerų. Tai jo priešmirtinis testamentas savo draugams ir bendražygiams, savo tautai ir pasauliui. Atsisiųsti.