K. Marksas, F. Engelsas. „Komunistų partijos manifestas“. „Komunistų partijos manifestas – pirmas programinis mokslinio komunizmo dokumentas. Jame vientisai ir darniai išdėstyti didžiojo K. Markso ir F. Engelso mokslo pagrindai.
Komunistų partijos manifestas apginklavo proletariatą moksliniu įrodymu, kad neišvengiamai žlugs kapitalizmas ir laimės socialistinė revoliucija, nubrėžė revoliucinio proletarinio judėjimo uždavinius ir tikslus.
Ši nedidelė knygutė verta ištisų tomų: jos dvasia lig šiol gyvena ir jos įkvėptas žengia į priekį visas organizuotas ir kovojantis civilizuotojo pasaulio proletariatas“ (V. Leninas)
Komunistų partijos manifestą 1848 metais išleido K. Markas ir F. Engelsas. Tai viena įtakingiausių visų laikų politinių deklaracijų. Šis leidinys apibrėžė, kas yra komunizmas ir komunistai, aprašė pagrindinius komunistų tikslus ir metodus, trumpai bei argumentuotai nurodė, kodėl verta būti komunistu. Verta paskaityti kiekvienam, kas nori sužinoti, kas yra komunistai ir kodėl jie yra kas yra. Atsisiųsti.
F. Engelsas. „Komunizmo principai“. F. Engelso veikalas „Komunizmo principai“ yra Komunistų Sąjungos programos projektas. Šiame trumpame veikale Engelsas paprastai ir aiškiai D.U.K. forma (klausimas-atsakymas) išdėsto pagrindinius komunizmo principus, atsako į dažniausiai keliamus klausimus ir paneigia antikomunistų pamėgtus mitus (pvz. teiginiai dėl neva komunizme būsimo žmonų bendrumo ir t.t.).
Veikalas buvo parašytas XIX a. viduryje, todėl, be abejonės, dalis informacijos jame jau yra pasenusi. Visgi esminiai dalykai išliko tie patys, todėl šį veikalą rekomenduojame dar mažai su komunizmu susipažinusiems, bet norintiems susipažinti žmonėms.
V. Leninas. „Karlas Marksas“. 1914 m. parašytoje ir 1918 m. galutine redakcija išėjusioje brošiūroje „Karlas Marksas“ legendinis revoliucionierius V. Leninas pateikia trumpą K. Markso biografijos veiklos ir kūrybos apybraižą; bendrais bruožais išdėsto marksizmo teorijos pagrindus: dialektinį ir istorinį materializmą (filosofiją), pridedamosios vertės teoriją (politekonomiją), mokymą apie socializmą, kaip proletariato diktatūrą (mokslinį komunizmą).
Tai – puikus marksizmo pradžiamokslis, kuris ir dabar, praėjus visam šimtmečiui, leidžia skaitytojui susipažinti su K. Markso ir F. Engelso visuomenės ir pasaulio pažinimo bei pažangaus jo pertvarkymo mokslo – marksizmo mokslo – pagrindais. Ypatingai rekomenduojame pradedantiems studijuoti marksistinę teoriją. Atsisiųsti.
J. Stalinas. „Anarchizmas ar socializmas“. Šiame 1907 m. išėjusiame veikale Josifas Stalinas esminiais pasaulėžiūriniais klausimais polemizavo prieš tuometinius gruzinų anarchistus; nors parašyta daugiau kaip prieš šimtmetį ir su sava specifika, ši knygelė ir dabar sudaro puikų įvadą į pagrindinius marksistinės teorijos, dialektinio materializmo, klausimus. Todėl ją skaityti rekomenduojama visiems, kuriuos domina gilesnis pažinimas teorinių, filosofinių klausimų, kuriuos J. Stalinas mokėjo pateikti paprastu ir populiariu stiliumi. Atsisiųsti.
J. Stalinas.„Apie dialektinį ir istorinį materializmą“. 1938 m. išėjęs J. Stalino veikalas, kuriame trumpai ir aiškiai pristatomi pagrindiniai marksistinės metodologijos, dialektinio ir istorinio materializmo, teiginiai.
Tekstą sudaro trys dalys, eilės tvarka aptariančios marksistinės filosofijos dialektinį metodą, materialistinę teoriją ir jos pritaikymą visuomenės ir istorijos mokslui – istorinį materializmą. Tai – puikus marksizmo įvadas, dar ir šiandien tinkamas besidomintiems filosofijos ir politikos klausimais, norintiems susipažinti su marksizmu. Atsisiųsti.
Ernestas Če Gevara. „Žmogus ir socializmas Kuboje“. Šiame 1965 m. išėjusiame straipsnyje žymusis Lotynų Amerikos revoliucionierius Ernestas Če Gevara aptaria socialistinės santvarkos kūrimą Kuboje ir skirtingus socializmo teorinius klausimus, nuo ekonomikos ir kasdienio darbo bei visuomenės auklėjimo organizavimo iki kultūros ir partijos, kaip vedančio revoliucijos elemento, vaidmens. Parodo gilų ir visapusišką marksizmo mokslo supratimą ir pritaikymą visuomenės gyvenimo klausimams. Ypatingai turėtų dominti tuos, kurie nori giliau susipažinti su socializmo idėjomis, jų keliama naujos santvarkos ir visuomenės vizija. Atsisiųsti.
V. Kulbakinas. „Ernstas Telmanas“. 1962 m. lietuviškai išėjusi, iš rusų kalbos versta brošiūra „Ernstas Telmanas“ – tai trumpa tarpukario metais Vokietijos Kompartijai vadovavusio revoliucionieriaus komunisto E. Telmano biografinė apybraiža. Tai – pasakojimas apie žmogų, iš paprasto darbininko tapusiu revoliucionieriumi profesionalu, ginkluotų sukilimų lyderiu, o galiausiai, ir savo šalies darbo žmonių kovos už socialinį ir nacionalinį išsivadavimą vadu. E. Telmano gyvenimo istorija – nuo gyvenimo Hamburgo darbininkų kvartaluose ir tarnybos Pirmojo pasaulinio karo tranšėjose, iki masinės marksistinės partijos sukūrimo ir sunkių išmėginimų fašistinės Vokietijos kalėjime. E. Telmano valios ir plieninės jo dvasios jėgos negalėjo palaužti nė ilgametis kalinimas, nė fiziniai ir psichologiniai kankinimai. Nepalūžo jis ir mirties akivaizdoje, likdamas nemirtingu kovingumo ir ištikimybės kilniems komunizmo idealams pavyzdžiu. Atsisiųsti.
V. Kapsukas. „Buržuazinė Lietuva“. Tai vienas paskutiniųjų V. Kapsuko veikalų, parašytas 1933-1934 m., sudaro bendrą socialinių-ekonominių bei politinių vasario 16-osios Lietuvos respublikos realijų apžvalgą ir marksistinę jų analizę. Autorius ryškiai ir įtikinamai parodo pirmųjų 13-os tarpukario buržuazinės Lietuvos gyvenimo vaizdą, gausia faktine medžiaga atskleidžia žiaurų darbo žmonių išnaudojimą, jų skurdą ir vargą, aštrėjusius socialinius prieštaravimus ir klasinę kovą; paneigia skambų „nepriklausomybės“ mitą. Dabartinį knygos aktualumą galime suvokti dvejopai: pirma – lietuviškoji buržuazinė ideologija remiasi naivia pasaka apie tariamą „nepriklausomosios“ tarpukario Lietuvos klestėjimą, kuri čia faktais paneigiama; antra – ir dabar, kaip tada, gyvename kapitalizme, tad daug kur galima įžvelgti paralelių su šiandiena. Verta skaityti visiems, besidomintiems istoriją, norintiems teisingai suvokti pirmosios Lietuvos buržuazinės respublikos ir apskritai XX a. Lietuvos istoriją. Atsisiųsti.
M. Gorkis. „Senė Izergilė“. Šį kūrinį M. Gorkis parašė jaunystėje, dar ankstyvuoju savo kūrybos laikotarpiu, tačiau šis moldavų pasakų motyvais sukurtas trijų dalių apsakymas, ypač „Legenda apie Danko“ iki šiol lieka vienu žymiausių didžiojo klasiko kūrinių. Egoizmo, nežmoniškumo pasmerkimas, alegorijomis perteikiamas aistringas revoliucinis heroizmas, pasiaukojimo liaudžiai dvasia – tai pagrindiniai apsakymo motyvai, savo laiku įkvėpę J. Biliūną parašyti lietuvių literatūros šedevru pripažintą „Laimės žiburį“. Atsisiųsti.
R. Varakauskas. „Didvyriškieji Pilėnai“. Prieš daugelį šimtmečių formavosi lietuvių tauta, viduriniais amžiais skirtingoms baltų gentims telkiantis į bendrą kovą prieš gimtąją žemę užpuolusius, į ją bei jos šeimininkų laisvę ir gyvenimą besikėsinusius kryžiuotiškuosius grobikus. Tik kruvina kova prieš įsibrovėlius iš Vakarų, mūsų protėviai apgynė tėvynę ir išsaugojo savo teisę gyventi ir kurti Lietuvoje. Vienas žymiausiųjų šios šventos kovos epizodų – 1336 m. Pilėnų tragedija, kuomet lietuviai, kunigaikščio Margirio (Margio) vadovaujami, narsiai, iki paskutinio žmogaus ir kraujo lašo, gynė Punios piliakalnį, verčiau rinkdamiesi mirtį, nei išdavystę ar vergavimą. Tai – vienas skaudžiausių, bet tuo pačiu ir kilniausių įvykių lietuvių tautos istorijoje. Todėl, atmindami Pilėnus ir jų gynėjų auką už mūsų šalį, perleidžiame 1969 m. leidimo R. Varakausko brošiūrą – „Didvyriškieji pilėnai“ – joje populiariu stiliumi duodami pagrindiniai faktai apie Pilėnų gynėjų likimą. Atsisiųsti.
Marksisto biblioteka 